Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), teikdama mokesčių mokėtojams pagalbą, jiems vykdant mokestines prievoles, parengė šį leidinį „Kaip išvengti įtraukimo į sandorius, susijusius su sukčiavimu, mokesčių vengimu ar piktnaudžiavimu PVM srityje“ (toliau - Leidinys), kuriame pateikiami patarimai ekonominę veiklą vykdantiems asmenims (toliau - asmenys), kaip jie, įgyvendindami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, galėtų įsitikinti, jog jų sudaromais sandoriais nebus prisidedama prie sukčiavimo, mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo mokesčių srityje.
Leidinys nėra teisės aktas ir sprendimus dėl jo įgyvendinimo apimties, atsižvelgdami į konkrečias aplinkybes, asmenys turi priimti patys. Leidinys yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jo nesilaikymas neturi tiesioginių teisinių pasekmių.
Jums turėtų būti žinoma, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ)1 ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2006/112/EB2 (toliau – Direktyva) nuostatas yra skatinama kovoti su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu PVM srityje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas3 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas4 ne kartą yra pasisakę, kad sukčiaudami arba piktnaudžiaudami asmenys negali remtis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės normomis.
Nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, nustatoma, kad:Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą ir/ar sąnaudų pripažinimą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.
PVMĮ, kurio nuostatos yra perkeltos iš Direktyvos, 49 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis įtvirtinta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui, kuris šių prekių tiekėjui nurodė tos kitos valstybės narės jam suteiktą PVM mokėtojo kodą ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Šios nuostatos netaikomos, kai prekių tiekėjas nevykdo PVMĮ 881 straipsnyje nustatytos prievolės pateikti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą arba kai jo pateiktoje prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje nėra pateikta pagal šio Įstatymo 881 straipsnio 3 dalį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyto turinio teisinga informacija apie šį tiekimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjas gali tokį informacijos nepateikimą arba teisingos informacijos nepateikimą tinkamai pagrįsti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytu būdu. Prekių tiekimas apibrėžiamas PVMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, jog prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jo savininkas.
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifą, turi būti įvertinamos trys sąlygos: 1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas; 2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo bei 3) ar prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo šalies teritorijos.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas šias nuostatas yra pažymėjęs, jog prekių tiekimas tarp ES valstybių narių apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą tik tada, kai pirkėjui yra perleidžiama teisė disponuoti prekėmis kaip savo, o prekių tiekėjo turimi dokumentai užtikrina, ne tik prekių pardavimo faktą, bet ir tai, kad jos buvo išgabentos iš Lietuvos ir, kad pirkėjas įgijo teisę jomis disponuoti kaip savo.
Pagal PVMĮ 56 straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti 0 procento PVM tarifo pritaikymo pagrįstumą tenka šį tarifą pritaikiusiam PVM mokėtojui bei pagrįstumo sąlygai įrodyti turi būti pateikiami nekeliantys abejonių dėl savo turinio rašytiniai įrodymai.
Remiantis šiomis nuostatomis, asmenims yra keliami reikalavimai, kuriuos įvykdydami jie turi imtis atitinkamų veiksmų, siekdami įsitikinti, kad vykdomais sandoriais nėra prisidedama prie sukčiavimo, mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo mokesčių srityje.
Atsižvelgiant į tai, kad teisei į PVM atskaitą atsirasti būtinas ne tik formalių reikalavimų įvykdymas, bet ir realus atitinkamų sandorių turinys bei teisingas jų atvaizdavimas apskaitos dokumentuose, sandorio šalys turėtų imtis veiksmų, kurie užtikrintų minėtų duomenų tikrumą ir garantuotų, kad prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vykdo realią ekonominę veiklą vykdantis asmuo.
Prieš priimant sprendimą įsigyti prekes/paslaugas iš naujo verslo partnerio arba tiekti jam prekes/paslaugas, siektina ne tik aptarti sutarties objektą ir pagrindines sąlygas, bet ir minėtais tikslais surinkti papildomą informaciją, pavyzdžiui: apie buveinės ir veiklos vykdymo vietas (adresus), asmenis (jų kontaktinius duomenis), kurie turės įgaliojimus atstovauti kitai šaliai, bendradarbiaujant bei pasirašant dokumentus. Asmenų, kurie derybų ir sandorių vykdymo metu atstovaus kitai šaliai, tapatybei ir įgaliojimams patikrinti turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Siekiant įsitikinti, kad kita būsimų sandorių šalis vykdo veiklą, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, gali būti paprašoma pateikti įmonės registravimo pažymėjimą (jo kopiją) ar atitinkamo registro išrašą, PVM mokėtojo registracijos pažymą (jeigu jis PVM mokėtojas), leidimo steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, registruoto gavėjo/siuntėjo pažymėjimo, turimų leidimų, atestatų, susijusių su vykdoma veikla bei licencijų atitinkamai veiklai vykdyti (kai veikla yra ribojama ar licencijuojama), kopijas.
Siekiant surinkti papildomos informacijos ir/arba įsitikinti, kad būsimo verslo partnerio pateiktieji duomenys yra teisingi, gali būti pasinaudota galimybėmis:Pažymėtina, kad sprendimai dėl išvardytų ir papildomų galimybių išnaudojimo, siekiant surinkti ir patikrinti informaciją apie būsimą verslo partnerį, yra priimami, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais bei atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Jeigu yra sudaromi tęstiniai verslo sandoriai, rekomenduojama informaciją apie verslo partnerį patikrinti ne tik prieš sudarant pirmąjį sandorį, bet ir pasirinktinai, prieš vėlesniais laikotarpiais sudaromus sandorius, patikrinti verslo partnerio PVM kodo galiojimą, įsitikinti ar nepasikeitė asmenys įgalioti jį atstovauti ir pan.
Papildomos informacijos apie būsimą verslo partnerį galima rasti internete, taip pat galima pasinaudoti įmonių, teikiančių verslo partnerių patikimumo (kreditingumo) vertinimo paslaugas, paslaugomis. Remiantis šiais šaltiniais, galima patikrinti, ar būsimo verslo partnerio komerciniuose pasiūlymuose teikiama informacija yra tikra, ar apie jį nėra neigiamos ar prieštaringos informacijos. Jeigu būsimas verslo partneris yra užsienio šalies ūkio subjektas, be minėtų verslo partnerio patikimumo patikrinimo šaltinių, papildomai gali būti pasinaudota prekybą skatinančių organizacijų (ekonominės plėtros agentūrų, pramonės ir prekybos rūmų, asociacijų ir kt.), galinčių suteikti informacijos apie savo šalies ūkio subjektus, paslaugomis.
Pažymėtina, kad viešumas, aktyvi rinkodaros veikla ir ilgalaikės investicijos į vykdomą veiklą netiesiogiai patvirtina būsimo verslo partnerio patikimumą ir jo veiklos tęstinumą.
Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti mokesčių mokėtojo duomenys iš JAR į MMR integruojami kitą darbo dieną, šių duomenų aktualumą taip pat patartina pasitikrinti JAR interneto svetainėje adresu https://www.registrucentras.lt/jar/p/ .
VMI interneto svetainėje, srityje „Rinkmenos“, taip pat galima patikrinti:Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje adresu https://ltsa.lrv.lt/lt galima patikrinti informaciją apie krovinių pervežimo paslaugas teikiančių įmonių krovinių pervežimo licencijas. Statybos produkcijos sertifikavimo centro internetinėje svetainėje adresu https://www.spsc.lt/cms/ galima patikrinti informaciją apie atestuotas statybos įmones ir specialistus.
Tikrinant būsimų verslo partnerių patikimumą, gali būti naudojamos ir kitos tiek Lietuvos, tiek ir užsienio institucijų ar įmonių interneto svetainės, pavyzdžiui: licencijas, leidimus, sertifikatus išdavusių institucijų interneto svetainės (galima ir tiesiogiai kreiptis į atsakingas institucijas), įvairių biržų prekių pardavimo svetainės.
ES valstybių narių teritorijoje registruotų akcizais apmokestinamų prekių savininkų, sandėlių ir registruotų gavėjų akcizų identifikacinius numerius ir jų registruotas prekių kategorijas galima pasitikslinti Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/seed/.
Kitų valstybių mokesčių mokėtojų identifikaciniai duomenys (pavadinimai, adresai) gali būti patikrinami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainės http://www.urm.lt/ pagalbinėse nuorodose į kitų šalių ambasadų ar konsulinių įstaigų interneto svetaines, kuriose pateikiamos tų šalių mokesčių mokėtojų duomenų paieškos bazės.
VMI prie FM pažymi, kad dėl papildomos informacijos, kurios nėra galimybės gauti iš viešai prieinamų informacijos šaltinių, pateikimo gali būti susitariama su būsimu verslo partneriu, prieš pradedant vykdyti sandorius, vykdant iš anksto numatytas ir įdiegtas „Pažink savo klientą“ procedūras.
Tais atvejais, kai ketinama vykdyti veiklą, susijusią su prekių tiekimu į kitas šalis, rekomenduojama, sudarant susitarimus su būsimais prekių pirkėjais, iš anksto susitarti, kaip bus patvirtinamas prekių pristatymas / teisės disponuoti preke perdavimas, pvz., kad prekių pirkėjas pirmų, didesnės vertės ar rizikingesnių tiekimų atvejais, taip pat kai prekes išsiveža pirkėjas savo transportu, raštu ant transporto važtaraščio bei papildomai elektroniniu paštu patvirtintų prekių gavimo faktą (nurodytų prekių priėmimo datą, iškrovimo adresą, ūkio subjekto, kurio patalpose ar sandėlyje iškrautos prekės, identifikacinius duomenis, prekes priėmusio fizinio asmens pareigas, vardą, pavardę).
Vykstant pasaulio ekonomikos globalizacijai, verslui persikeliant į skaitmeninę erdvę, tam tikros „Pažink savo klientą“ procedūros tampa įprastomis priemonėmis, siekiant sumažinti verslo rizikas. Šios procedūros gali būti svarbus elementas, siekiant iki minimumo sumažinti riziką, kad mokesčių mokėtojas gali būti įtrauktas į sukčiavimo, mokesčių vengimo, piktnaudžiavimo ir/ar užvaldymo tikslais vykdomus sandorius. Šios rizikos įvertinimas ir atitinkamų būsimų verslo partnerių vertinimo procedūrų įdiegimas gali sumažinti riziką, susijusią su galimomis negatyviomis mokestinėmis pasekmėmis dėl Leidinio I dalyje įvardintų reikalavimų nepaisymo.
Šiuo tikslu mokesčių mokėtojai turėtų išnaudoti visas turimas galimybes, neapsiribodami Leidinyje nurodytais veiksmais, siekdami įsitikinti, kad vykdomais sandoriais jie neprisideda prie sukčiavimo, vengimo ir piktnaudžiavimo mokesčių srityje.
Rekomenduojama su šiame leidinyje pateiktomis rekomendacijomis susipažinti ne tik įmonių vadovams, bet ir supažindinti įmonių darbuotojus, atsakingus už verslo sandorių sudarymą, naujų klientų paiešką ir pan.
Ši informacija pateikta VMI parengtame leidinyje.