Atmintinė vežėjams, PVM mokėtojams, apie pridėtinės vertės mokestį

  1. Kas yra paslaugų Lietuvos Respublikos PVM objektas
  2. Kada vežimo ar su jomis susijusios paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje (Lietuvoje)
  3. Kokie PVM tarifai taikomi vežimo paslaugoms (ir su jomis susijusioms paslaugoms)?
  4. Kokie dokumentai galėtų patvirtinti teikiamų paslaugų 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumą?
  5. Kokie papildomi reikalavimai yra nustatyti išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms?
  6. Kodėl svarbu, kad Lietuvos įmonė, išrašydama paslaugų PVM sąskaitą faktūrą kitos ES valstybės narės apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, joje nurodytų jo PVM mokėtojo kodą?
  7. Kokiais atvejais paslaugų pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam teikiamas paslaugas?
  8. Ar gali paslaugų pirkėjas, Lietuvos PVM mokėtojas, atskaityti PVM sumas už užsienio asmens šalies teritorijoje jam suteiktas vežimo ar susijusias paslaugas?
  9. Kaip PVM deklaracijoje nurodomi įsigytų ir suteiktų vežimo ir susijusių paslaugų sandoriai?
  10. Ką dar reikia žinoti PVM mokėtojui, įsigijusiam paslaugas iš užsienio asmens?
  11. Ar asmenys, ne PVM mokėtojai, vykdantys ekonominę veiklą, iš užsienio asmenų įsigyjantys bei kitos valstybės narės apmokestinamiesiems asmenims teikiantys vežimo ar susijusias paslaugas, turi registruotis PVM mokėtojais?
  12. Ar pirkėjas, PVM mokėtojas, iš kitų valstybių narių asmenų PVM mokėtojų įsigyjantis vežimo ar susijusias paslaugas, gali pasirinkti mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį?
  13. Kaip savo PVM prievoles turi deklaruoti ne PVM mokėtojai, kuriems atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM?

Šio leidinio tikslas - paaiškinti pagrindines mokestines prievoles vežėjams, PVM mokėtojams, teikiantiems įvairias keleivių, prekių vežimo paslaugas, papildomas vežimo paslaugas ar atstovavimo (agento) paslaugas, kai atstovaujama įsigyjant ar teikiant prekių vežimo arba papildomas vežimo paslaugas.

Nagrinėjant vežimo paslaugų (ir su jomis susijusių sandorių) apmokestinimo PVM principus, reikia atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius momentus:

  • kokia yra teikiama paslauga - keleivių vežimo, prekių vežimo, papildoma vežimo paslauga, ar atstovavimo (agento) paslauga, kai atstovaujama įsigyjant ar teikiant prekių vežimo arba papildomas vežimo paslaugas;
  • kas yra paslaugos teikėjas ir pirkėjas (užsakovas): apmokestinamasis ar neapmokestinamasis asmuo, PVM mokėtojas ar ne PVM mokėtojas;
  • ar teikiama paslauga yra Lietuvos Respublikos PVM objektas, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kur yra paslaugos suteikimo vieta - ar šalies teritorijoje (Lietuvoje), ar už jos ribų;
  • taikant kokį PVM tarifą turi buti apmokestinama teikiama paslauga;
  • kas privalo apskaičiuoti pardavimo PVM ir daryti atskaitą už teikiamas paslaugas - paslaugų teikėjas, ar pirkėjas ir kt.
  1. Kas yra paslaugų Lietuvos Respublikos PVM objektas

    PVM objektas yra keleivių, prekių vežimo, papildomų vežimo paslaugų bei atstovavimo (agento) paslaugų, kai kito vardu ir sąskaita atstovaujama įsigyjant ar teikiant prekių vežimo arba papildomas vežimo paslaugas, teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

    1. šios paslaugos teikiamos už atlygį;
    2. paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje (Lietuvoje);
    3. paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks.
  2. Kada vežimo ar su jomis susijusios paslaugos laikomos suteiktomis šalies teritorijoje (Lietuvoje)

    Apmokestinamieji asmenys, PVM mokėtojai, teikdami keleivių, prekių vežimo paslaugas, papildomas vežimo paslaugas bei atstovavimo (agento) paslaugas, kai atstovaujama įsigyjant ar teikiant prekių vežimo arba papildomas vežimo paslaugas, ir norėdami teisingai apmokestinti šias paslaugas PVM, turi išsiaiškinti, kur yra jų paslaugos suteikimo vieta - ar šalies teritorija (Lietuva), ar ne (pvz., kita valstybė narė ar trečioji valstybė).

    Vežimo paslaugos, papildomos vežimo paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas ir kitos pagalbinės paslaugos, būdingos krovinių vežimui) bei atstovavimo (agento) paslaugos, kai atstovaujama įsigyjant ar teikiant vežimo arba papildomas vežimo paslaugas, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje (Lietuvoje) tuo atveju, kai:
    1. keleivių vežimo paslaugos faktiškai yra atliktos šalies teritorijoje (Lietuvoje). Jeigu šios paslaugos faktiškai atliktos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, laikoma, kad Lietuvoje suteikta tokia paslaugos dalis, kuri yra proporcinga maršruto daliai, einančiai per Lietuvą.

      Pavyzdys:
      Lietuvos įmonė PVM mokėtoja (vežėjas) veža keleivius maršrutu Vilnius- Varšuva. Keleivių vežimo paslaugos dalis, kuri proporcinga maršruto daliai, einančiai per Lietuvą (faktiškai atlikta Lietuvoje), yra Lietuvos Respublikos PVM objektas (nurodytuoju atveju Vilnius - Lietuvos siena,) kita paslaugos dalis - ne PVM objektas Lietuvoje.

      Pažymėtina, kad keleivių vežimo atveju paslaugos teikimo vietai nustatyti pirkėjo statusas (PVM mokėtojas ar ne PVM mokėtojas, kitos valstybės narės asmuo ar ne, apmokestinamasis asmuo ar ne) nėra svarbus.

    2. prekių vežimo ar su prekių vežimu susijusių paslaugų (papildomų vežimo bei atstovavimo (agento) paslaugų), suteiktų Europos Sąjungos teritorijoje, pirkėjas - apmokestinamasis asmuo (taikoma pagrindinė paslaugos vietos nustatymo taisyklė - PVM įstatymo 13 str. 2 dalies 1 punktas).

      Vadinasi, prekių vežimo paslaugos, papildomos vežimo paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas ir kitos pagalbinės paslaugos, būdingos prekių vežimui) ar atstovavimo (agento) šių paslaugų teikimo sandoriuose paslaugos nelaikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai prekių vežimo paslaugos ar papildomos vežimo paslaugos faktiškai suteikiamos už Europos Sąjungos teritorijos ribų, o teikiant atstovavimo (agento) šių paslaugų teikimo sandoriuose paslaugas - kai prekių vežimo paslaugos ar papildomos vežimo paslaugos, kurių teikimo sandoriuose atstovaujama, faktiškai suteikiamos tik už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Jeigu prekių vežimo paslaugos, teikiamos šalies teritorijoje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui ar užsienio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam šalies teritorijoje, faktiškai atliktos tiek už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tiek Europos Sąjungos teritorijoje, laikoma, kad ne šalies teritorijoje suteikta tokia paslaugos dalis, kuri yra proporcinga einančiai už Europos Sąjungos teritorijos ribų maršruto daliai (PVM įstatymo 13 str. 18 dalis).

      Atkreipiamas dėmesys, kad paslaugų teikimo vietos nustatymo atvejais pirkėjas yra laikomas apmokestinamuoju asmeniu, jei jis

      1. vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą arba
      2. yra apmokestinamasis asmuo, bet įsigijo paslaugas, skirtas vykdyti veiklai ar sandoriams, kurie nėra PVM objektas pagal PVM įstatymo 3 straipsnio 1 -3 dalis arba;
      3. yra PVM mokėtoju įregistruotas juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo,
      4. yra juridinio asmens statuso neturintis Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas.
      1. faktiškai Europos Sąjungos teritorijoje teikiamos paslaugos apmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsikūręs šalies teritorijoje, t.y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga suteikta šalies teritorijoje įsikūrusio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam užsienio valstybėje.

        1 Pavyzdys:
        Krovinys vežamas maršrutu Lenkija - Lietuva - Estija. Krovinio ekspeditorius yra Estijos įmonė A, o užsakovas Lietuvos įmonė B. Vežimo paslaugų maršrutu Lenkija - Lietuva - Estija (paslaugas teikia Estijos įmonė A) suteikimo vieta - šalies teritorija, nes paslaugos pirkėjas Lietuvos apmokestinamasis asmuo (įmonė B).
        2 Pavyzdys:
        Ekspeditorius (Lietuvos įmonė A) yra įsipareigojusi Rusijos įmonei B nugabenti prekes iš Rusijos į Kijevą. Prekių vežimui įmonė A samdo vežėją Lietuvos įmonę C. Vežimo paslaugų teikėjos įmonės C paslaugų teikimo vieta ne šalies teritorija (nustatoma pagal faktinę paslaugų suteikimo vietą ne Europos Sąjungos teritorijoje). Lietuvos įmonės A, veikiančios kaip neatsikleidęs tarpininkas (vežimo paslaugų teikėja) suteiktos paslaugos - ne PVM objektas Lietuvoje, nes vežimo paslaugų faktinė suteikimo vieta ne Europos Sąjungos teritorijoje).
        3 Pavyzdys:
        Ekspeditorius (Lietuvos įmonė A) pagal sutartį su Latvijos įmone B gabena prekes maršrutu Ryga - Daugpilis. Prekių vežimui įmonė A samdo vežėją Lietuvos įmonę C, o prekių pakrovimui Rygoje - Latvijos įmonę D ir iškrovimui Daugpilyje - Latvijos įmonę E. Vežimo paslaugų teikėjos įmonės C vežimo paslaugų teikimo vieta, taip pat prekių pakrovimo paslaugų teikėjos Latvijos įmonės D ir iškrovimo paslaugų teikėjos Latvijos įmonės E suteiktų paslaugų vieta yra šalies teritorija (nustatoma pagal pirkėją apmokestinamąjį asmenį Lietuvos įmonę A). Ekspeditoriaus (Lietuvos įmonės A, veikiančios kaip neatsikleidęs tarpininkas) suteiktos paslaugos - ne PVM objektas Lietuvoje, nes vežimo paslaugos pirkėjas - Latvijos apmokestinamasis asmuo (įmonė B).
        4 Pavyzdys:
        Estijos įmonė A, veikdama kaip agentas, teikia atstovavimo paslaugas įsigyjant vežimo ir papildomas vežimo paslaugas Estijos teritorijoje. Lietuvos įmonė B įsigijo atstovavimo paslaugą iš Estijos įmonės A dėl prekių vežimo. Atstovavimo paslaugos teikimo vieta - Lietuva (nustatoma pagal pirkėją apmokestinamąjį asmenį).
        5 Pavyzdys:
        Vokietijos įmonė A pagal Lietuvos ūkininko, PVM mokėtojo, užsakymą pakrauna prekes į laivą plaukiantį maršrutu Kylis - Klaipėda. Suteiktų pakrovimo paslaugų teikimo vieta yra šalies teritorija (nustatoma pagal pirkėjo apmokestinamojo asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri yra Lietuvoje).
        6 Pavyzdys:
        Lietuvos įmonė A pagal kitos Lietuvos įmonės B užsakymą veža prekes maršrutu Vilnius - Roma. Lietuvos įmonė B įsigydama šią paslaugą nurodė, kad ji yra Italijoje registruota PVM mokėtoja ir pateikė savo PVM mokėtojo kodą Italijoje. Šiuo atveju, vežimo paslauga - Lietuvos PVM objektas, kadangi paslaugos suteikimo vieta nustatoma pagal pirkėją apmokestinamąjį asmenį - Lietuvos įmonę B (jos įsikūrimo vieta Lietuva), o paslaugos teikimo vietai neturi įtakos tas faktas, kad Lietuvos įmonė B turi Italijos PVM mokėtojo kodą (neturi Italijoje padalinio).
        7 Pavyzdys:
        Lietuvos įmonė A, veikdama kaip agentas, teikia atstovavimo paslaugas teikiant papildomas vežimo paslaugas Baltarusijos teritorijoje ir teikiant prekių vežimo paslaugas maršrutu Maskva - Vilnius Lietuvos įmonei B. Atstovavimo paslaugos teikiant papildomas vežimo paslaugas Baltarusijos teritorijoje - ne PVM objektas Lietuvoje (nustatoma pagal faktinę papildomų vežimo paslaugų suteikimo vietą už Europos Sąjungos teritorijos ribų). Atstovavimo paslaugos teikiant prekių vežimo paslaugas maršrutu Maskva - Vilnius Lietuvos įmonei B - PVM objektas Lietuvoje (faktiškai prekių vežimo paslaugos suteiktos ne tik už Europos Sąjungos teritorijos ribų, todėl jų atstovavimo paslaugoms netaikoma PVM įstatymo 13 str. 18 d. nuostatos - pagrindinės paslaugų suteikimo taisyklės išimtis, t.y., laikoma, kad visos atstovavimo paslaugos vežant prekes nurodytuoju maršrutu suteiktos Lietuvoje, kur įsikūręs jų pirkėjas apmokestinamasis asmuo).
        8 Pavyzdys:
        Lietuvos ekspeditoriui A Rusijos įmonė B teikia tuščių vagonų varymo paslaugą maršrutu Kaliningradas - Lietuvos siena, o Lietuvos įmonė C - maršrutu Lietuvos siena - Vilnius. Lietuvos ekspeditorius A kaip neatsikleidęs tarpininkas teikia tuščių vagonų varymo maršrutu Kaliningradas - Vilnius paslaugą kitai Lietuvos įmonei D. Rusijos įmonės B suteiktų paslaugų vieta - ne šalies teritorija (prekių vežimo paslaugos suteiktos už Europos Sąjungos teritorijos ribų). Lietuvos įmonės C suteiktos paslaugos - PVM objektas Lietuvoje (pagal PVM įstatymo 13 str. 2 dalies 1 punktą). Lietuvos ekspeditoriaus A suteiktų paslaugų dalis, kuri yra proporcinga einančiai per Europos Sąjungos teritoriją maršruto daliai - PVM objektas Lietuvoje, o likusi paslaugų dalis laikoma suteikta ne Lietuvoje (PVM įstatymo 13 str. 18 dalis).
      2. faktiškai Europos Sąjungos teritorijoje teikiamos paslaugos užsienio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam šalies teritorijoje.

        Pavyzdys:
        Vokietijos įmonė A Lenkijos įmonės filialo, kuris užsiima langų gamyba, esančio Lietuvoje, užsakymu pakrauna prekes į laivą, plaukiantį maršrutu Rostokas - Klaipėda. Suteiktų pakrovimo paslaugų teikimo vieta yra šalies teritorija (nustatoma pagal pirkėjo užsienio apmokestinamojo asmens filialo, esančio Lietuvoje, vietą).

      Kai 2.1. punkto pavyzdžiuose nurodytais atitinkamais atvejais paslaugos teikiamos užsienio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam šalies teritorijoje, taip pat laikoma, kad paslaugų teikimo vieta Lietuva.

      Pažymėtina, kad prekių vežimo ir susijusių paslaugų teikimo apmokestinamajam asmeniui Europos Sąjungos teritorijoje atveju svarbu, kokioje valstybėje įsikūręs pirkėjas: užsienio valstybėje ar Lietuvoje, tačiau nėra svarbu nei prekių gabenimo maršrutas, nei jo pradžia (prekių vežimo paslaugų teikimo atveju), nei faktinė paslaugų teikimo vieta (papildomų prekių vežimo paslaugų teikimo atveju). Tačiau faktinė paslaugų teikimo vieta yra svarbi, kai paslaugos teikiamos už Europos Sąjungos teritorijos ribų, nes teikiant tokias paslaugas tiek apmokestinamiesiems, tiek neapmokestinamiesiems asmenims, jos - ne PVM objektas Lietuvoje.

    3. prekių vežimo ar su prekių vežimu susijusių paslaugų (papildomų vežimo bei atstovavimo (agento) paslaugų) pirkėjas - neapmokestinamasis asmuo:
      1. neapmokestinamajam asmeniui teikiamų prekių vežimo tarp ES valstybių narių paslaugų maršruto pradžia yra šalies teritorija (Lietuva).

        (Prekių vežimas tarp valstybių narių - prekių vežimas Europos Sąjungos teritorijoje, kai maršruto pradžia ir maršruto pabaiga yra skirtingose valstybėse narėse. (PVM įstatymo 2 str. 27 dalis.))

        1 Pavyzdys:
        Lenkijos pilietis (pirkėjas) užsakė Lietuvos įmonės A (vežėja) nuvežti krovinį maršrutu Vilnius - Varšuva. Prekių vežimo paslaugos suteikimo vieta yra Lietuva, kadangi maršrutas tarp ES valstybių narių prasidėjo Lietuvoje.
        2 Pavyzdys:
        Latvijos viešoji įstaiga (ne PVM mokėtoja) neapmokestinamasis asmuo užsakė Latvijos įmonei A pervežti krovinį maršrutu Klaipėda - Ryga. Prekių vežimo paslaugos suteikimo vieta yra Lietuva, kadangi maršrutas tarp valstybių narių prasidėjo Lietuvoje.

        Teikiant prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, kai dalis vežimo maršruto eina per Europos Sąjungos teritorijai nepriklausančius vandenis, apmokestinamoji paslaugos vertė sumažinama dalimi, proporcinga tai maršruto daliai visame maršrute.

      2. neapmokestinamajam asmeniui teikiamos prekių vežimo paslaugos (kurios nėra prekių vežimas tarp valstybių narių) faktiškai atliktos šalies teritorijoje. Kai tokios paslaugos faktiškai atliktos tiek šalies teritorijoje tiek už jos ribų, laikoma, kad šalies teritorijoje suteikta tokia paslaugos dalis, kuri proporcinga einančiai per šalies teritoriją maršruto daliai.

        Pavyzdys:
        Lietuvos įmonė A, Rusijos piliečio užsakymu veža prekes maršrutu Vilnius - Kaliningradas. Šiuo atveju PVM objektas Lietuvoje yra vežimo paslaugos dalis, kuri proporcinga einančiai per šalies teritoriją maršruto daliai, t.y. Vilnius - Rusijos siena (faktiškai suteikta Lietuvoje), kita vežimo paslaugos dalis - ne PVM objektas Lietuvoje.
      3. neapmokestinamajam asmeniui teikiamos papildomos vežimo paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas ir kitos pagalbinės paslaugos, būdingos krovinių vežimui) faktiškai atliktos Lietuvoje.

        Pavyzdys:
        Lietuvos įmonė A Baltarusijos piliečio užsakymu Klaipėdoje pakrovė prekes į laivą plaukiantį maršrutu Klaipėda - Kylis. Kadangi šios pakrovimo paslaugos faktiškai atliktos Lietuvoje, todėl jų suteikimo vieta yra Lietuva.
      4. neapmokestinamajam asmeniui teikiamos vežimo ir papildomų vežimo paslaugų atstovavimo (agento) paslaugos, jeigu pagrindinis sandoris dėl kurio atstovaujama, pagal PVM įstatymo nuostatas įvyko Lietuvoje.

        Pavyzdys:
        Latvijos įmonė teikia agento (atstovavimo) paslaugą Latvijos piliečiui dėl krovinio pakrovimo Vilniaus geležinkelio stotyje į traukinį, vykstantį maršrutu Vilnius - Peterburgas. Kadangi pati pakrovimo paslauga yra suteikta Lietuvoje (faktinė paslaugos suteikimo vieta Latvijos piliečiui), tai ir atstovavimo paslauga laikoma suteikta Lietuvoje (pagal pagrindinio sandorio, dėl kurio atstovaujama, vietą).
  3. Kokie PVM tarifai taikomi vežimo paslaugoms (ir su jomis susijusioms paslaugoms)?

    Vežimo paslaugos (ir su jomis susijusios paslaugos), kurios yra laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, apmokestinamos PVM taikant atitinkamą nustatytą PVM tarifą.

    Standartinis PVM tarifas taikomas keleivių vežimo, prekių vežimo, papildomoms vežimo bei šių paslaugų atstovavimo paslaugoms, kai šios paslaugos yra laikomos suteiktomis šalies teritorijoje (Lietuvoje) ir joms nėra taikomas 0 procentų PVM tarifas.

    Pavyzdys:
    Keleivinio transporto kompanija teikia keleivių vežimo paslaugas vietiniais ir tarptautiniais maršrutais. Dažniausiai kylantis klausimas, kokiu PVM tarifu (0 proc. ar standartiniu) apmokestinti keleivių vežimo paslaugą, jei autobuso maršrutas yra tarptautinis (pvz., Vilnius - Ryga), o keleivis važiuoja į tarpinį punktą, kuris yra Lietuvoje (pvz.: Panevėžys). Šiuo atveju apmokestinant PVM keleivių vežimo paslaugas reikia atsižvelgti į kiekvieno keleivio maršrutą ir todėl keleivio, kuris vyksta į tarpinį punktą Lietuvoje (maršrutas Vilnius - Panevėžys), vežimo paslauga apmokestinama PVM taikant standartinį PVM tarifą
    Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinama:
    1. Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais, taip pat šių keleivių bagažo vežimas, nepaisant transporto priemonių rūšies. Taikant šią nuostatą, tarptautiniu maršrutu laikomas:
      • vežimas, kuris prasideda Lietuvoje ir baigiasi už jos ribų;
      • vežimas, kuris prasideda už Lietuvos ribų ir baigiasi Lietuvoje;
      • vežimas, kuris prasideda ir baigiasi už Lietuvos ribų.
      Pavyzdys:
      Keleivinio transporto kompanija teikia keleivių vežimo paslaugas tarptautiniais maršrutais (pvz. , Vilnius - Varšuva), o keleivis važiuoja į galutinį punktą, kuris yra Varšuvoje (Lenkija). Šiuo atveju apmokestinant PVM keleivių vežimo paslaugas ir atsižvelgus į kiekvieno keleivio maršrutą vežimo paslaugos dalis proporcinga maršruto daliai Lietuvoje (Vilnius - Lenkijos siena) apmokestinama PVM taikant 0 PVM tarifą, kita vežimo paslaugos dalis - ne PVM objektas Lietuvoje.
    2. Paslaugos, įskaitant prekių vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš Europos Sąjungos teritorijos (pvz., į Rusiją).
      1 Pavyzdys:
      Muitinės tarpininkas teikia įvairias muitinės tarpininkų paslaugas Lietuvos įmonėms, susijusias su prekių eksportu iš Europos Sąjungos teritorijos. Pagal kokį PVM tarifą apmokestinti muitinio tarpininko muitinės deklaracijų pildymo paslaugas. Pagal 0 (nulinį) PVM tarifą apmokestinamos papildomos paslaugos, kai jos yra tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš Europos Sąjungos teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad muitinės deklaracijų pildymo paslaugos priskiriamos prie papildomų vežimo paslaugų, tai jos apmokestinamos taikant 0 (nulinį) PVM tarifą.
      2 Pavyzdys:

      Ekspeditorius Lietuvos įmonė teikia eksportuojamų iš Europos Sąjungos teritorijos prekių vežimo ir pakrovimo paslaugas Lietuvos gamintojams. Eksporto procedūra prekėms įforminama Latvijoje, prekės pakraunamos Lietuvoje ir gabenamos maršrutu Lietuva - Rusija su perkrovimu Latvijoje. Iki Latvijos prekes gabena Lietuvos vežėjas A, o nuo Latvijos - vežėjas B. Ekspeditoriaus suteiktų prekių vežimo ir pakrovimo paslaugų vieta Europos Sąjungoje nustatoma pagal pirkėją ir yra Lietuva (teikiama Lietuvoje įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims - Lietuvos gamintojams), o už Europos Sąjungos ribų - pagal faktinę paslaugų suteikimo vietą. Kadangi teikiamos paslaugos tiesiogiai susiję su prekių eksportu (eksporto procedūra įforminta paslaugų teikimo metu - maršruto viduryje), tai ta paslaugos dalis, kuri pagal PVM įstatymo nuostatas laikoma suteikta Lietuvoje, apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą, o faktiškai suteikta už Europos Sąjungos teritorijos ribų (proporcinga einančiai už Europos Sąjungos ribų maršruto daliai) - ne PVM objektas Lietuvoje.

      Lietuvos vežėjo A ekspeditoriui suteiktos paslaugos Europos Sąjungos teritorijoje nustatomos pagal pirkėją ir yra Lietuva (teikiama Lietuvoje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui - Lietuvos ekspeditoriui). Tačiau kadangi iš Lietuvos į Latviją vežamoms prekėms neįforminta (ir neįforminama vežimo maršruto metu) jokia muitinės procedūra, tai teikiamos vežimo paslaugos apmokestinamos taikant standartinį PVM tarifą.

      Latvijos vežėjo B ekspeditoriui suteiktos paslaugos Europos Sąjungos teritorijoje nustatomos pagal pirkėją ir yra Lietuva (teikiama Lietuvoje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui - Lietuvos ekspeditoriui,) o už Europos Sąjungos ribų - pagal faktinę paslaugų suteikimo vietą ir yra ne PVM objektas Lietuvoje. Tačiau kadangi Latvijos vežėjo teikiamos vežimo paslaugos tiesiogiai susijusios su prekių eksportu (eksporto procedūra įforminama maršruto pradžioje), tai vežimo Europos Sąjungos teritorijoje paslauga apmokestinama taikant 0 PVM tarifą ir Lietuvos ekspeditoriui nėra prievolės apsiskaičiuoti įsigytos paslaugos pardavimo PVM.

      Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos PVM mokėtojo suteiktos prekių vežimo paslaugos, kurių dalis faktiškai suteikta už Europos Sąjungos teritorijos ribų ir yra ne PVM objektas Lietuvoje, o kita dalis pagal PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas - laikoma suteikta Lietuvoje, tačiau apmokestinama taikant 0 procentų PVM tarifą pagal PVM įstatymo 45 straipsnio nuostatas, gali būti mokėtojo deklaruotos kaip paslaugos, apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą visa apimtimi.

    3. Paslaugos, įskaitant prekių vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su prekėmis, kurioms taikomi atitinkami muitinės veiksmai, procedūros ar režimas (pvz.: prekės pateikiamos laikinajam saugojimui ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo įvežimo, vidinio ar išorinio tranzito muitinės procedūros ir pan.), taip pat su į ES įvežtomis prekėmis, kurios gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį.
      1 Pavyzdys:
      Lenkijos įmonė A, teikia papildomas vežimo paslaugas Lenkijos muitinės sandėlyje Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims, t.y. pakrauna ir iškrauna prekes, kurioms įforminama muitinio sandėliavimo procedūra. Šiuo atveju Lenkijos įmonės A teikiamos paslaugos yra PVM objektas Lietuvoje, tačiau jos apmokestinamos PVM taikant 0 procentų tarifą.
      2 Pavyzdys:
      Lietuvos įmonė A, pagal kitos Lietuvos įmonės B užsakymą gabena muitinės prižiūrimas prekes iš Lenkijos muitinės sandėlio į Lietuvos muitinės sandėlį, neišleidžiant jų laisvai cirkuliuoti. Šiuo atveju, įmonė A už vežimo paslaugas galės taikyti 0 procentų PVM tarifą, kadangi vežimo paslauga yra tiesiogiai susijusi su prekėmis, kurioms taikoma atitinkama muitinės procedūra.
    4. Paslaugos, įskaitant prekių vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kai šios paslaugos yra susijusios su prekių importavimu ES teritorijoje ir šių paslaugų apmokestinamoji vertė yra įtraukta į importuotų prekių apmokestinamąją vertę.
      1 Pavyzdys:
      Lietuvos įmonė B įsigyja iš Rusijos įmonės prekes. Prekes iš Rusijos į Lietuvą veža Lietuvos įmonė C. Įmonė B importuoja į Lietuvą prekes, įformindama muitinės procedūrą: importas vidaus vartojimui. Kadangi įmonė B į šių importuojamų prekių apmokestinamąją vertę įtraukė (turi įtraukti) ir vežimo paslaugų, suteiktų įmonės C, apmokestinamąją vertę, todėl šios vežimo paslaugos, susijusios su prekių importu, visa apimtimi deklaruojamos kaip apmokestinamos PVM taikant 0 procentų tarifą (įskaitant vežimo paslaugas faktiškai suteiktas už Europos Sąjungos teritorijos ribų, kurios yra ne PVM objektas Lietuvoje).
      2 Pavyzdys:

      Lietuvos įmonė A geležinkelio transportu įvežė importuojamas iš Baltarusijos prekes, kurių pardavimo sąskaitoje faktūroje nurodyta vertė sudarė 150 000 EUR. Prekių muitinė vertė - 150 000 EUR. Prekių vežimo dokumentuose nurodyta prekių pristatymo vieta (pirmoji paskirties vieta) - Kaunas.

      Importo PVM apmokestinimo momentu Kauno krovinių poste Lietuvos įmonė A pateikė dokumentus, kad prekės iš Kauno (pirmoji paskirties vieta) dar bus gabenamos į Joniškį (kitą paskirties vietą).

      Lietuvos transporto įmonės B importuotojui Lietuvos įmonei A išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos krovinio vežimo (įskaitant papildomas vežimo paslaugas - apsaugos tarnybos paslaugas, vagonų naudojimą pakelinėse stotyse, krovinių perkrovimą ir kt.) išlaidos nuo Kenos iki Kauno - 1 200 EUR - šios įmonės B paslaugos apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą. Papildomos vežimo paslaugos (vagonų buvimas stoties keliuose, pusvagonio naudojimas, krovinio saugojimas vagonuose, konteineriuose arba atvirose aikštelėse, riedmenų varymas, prastovos ir kt.) Kauno stotyje - 500 EUR. Vežimo (įskaitant papildomas vežimo paslaugas - apsaugos tarnybos paslaugas, vagonų naudojimą pakelinėse stotyse ir kt.) išlaidos nuo Kauno (pirmosios paskirties vietos) į Joniškį (kita paskirties vieta) - 1 000 EUR. Papildomų vežimo paslaugų (pusvagonio naudojimas, krovinio saugojimas vagonuose, konteineriuose arba atvirose aikštelėse, riedmenų varymas ir kt.), suteiktų kitoje paskirties vietoje (Joniškio stotyje), jau po prekių atgabenimo į šią paskirties vietą, išlaidos - 400 EUR.

      Šiuo atveju analogiškos papildomos vežimo paslaugos (vagonų buvimas stoties keliuose, pusvagonio naudojimas, krovinio saugojimas vagonuose, konteineriuose arba atvirose aikštelėse, riedmenų varymas, prastovos ir kt.), suteiktos pirmojoje paskirties vietoje - Kauno stotyje, kaip ir vežimas iš pirmosios paskirties vietos į antrąją paskirties vietą - laikomos susijusiomis su prekių gabenimu į kitą paskirties vietą - Joniškį - turi būti pridedamos prie importuojamų prekių PVM apmokestinamosios vertės ir apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą.

      Importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė yra 152 700 EUR(150 000 EUR (prekių muitinė vertė) + 1 200 EUR (vežimų paslaugų į pirmąją paskirties vietą vertė) + 500 EUR (papildomų vežimo paslaugų pirmojoje paskirties vietoje vertė) + 1 000 EUR (vežimo paslaugų į kitą paskirties vietą išlaidos)).

      400 EUR papildomų vežimo paslaugų, įmonės B suteiktų kitoje paskirties vietoje (Joniškio stotyje), jau po prekių atgabenimo į antrą paskirties vietą, išlaidos prie importuojamų prekių PVM apmokestinamosios vertės nepridedamos ir 0 proc. PVM tarifas netaikomas - papildomos vežimo paslaugos apmokestinamos taikant standartinį PVM tarifą.

    5. Paslaugos, įskaitant vežimą bei papildomas vežimo paslaugas, kurios susijusios su pašto įvežimu į ES teritoriją, išvežimu iš jos arba vežimu tranzitu ir susijusiomis papildomomis paslaugomis.

      Taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos šios vežimo bei susijusios papildomos paslaugos, kai:

      1. paštas (pašto siuntos) atsiunčiamas į Europos Sąjungos teritoriją, t.y. importuojamas Europos Sąjungos teritorijoje, o vežimo ar susijusių papildomų paslaugų vertė įtraukta į šio importuojamo pašto apmokestinamąją vertę;
      2. paštas (pašto siuntos) yra išsiunčiamas iš Europos Sąjungos teritorijos, t.y. eksportuojamas iš Europos Sąjungos teritorijos, o vežimo ar susijusios papildomos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su šio pašto eksportu iš ES teritorijos;
      3. paštas (pašto siuntos) yra vežamas tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją, o vežimo bei susijusios papildomos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su šio pašto vežimu.
    6. TIR ir ATA knygelių išdavimas.

      Išduoti TIR knygeles įgaliota Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA.

      Lietuvos Respublikoje ATA knygeles išduodančios asociacijos įgaliojimus turi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

    7. Prekių vežimas į Azorų ir Madeiros salas ir iš šių salų, taip pat vežimas tarp Azorų ir Madeiros salų.

      Vadinasi, kai prekės yra vežamos į Azorų ir Madeiros salas ar iš šių salų, taip pat kai jos vežamos tarp Azorų ir Madeiros salų, ir yra objektas Lietuvoje tai šios prekių vežimo paslaugos yra apmokestinamos PVM taikant 0 procentų tarifą.

      Pavyzdys:
      Lietuvos įmonė A pagal kitos Lietuvos įmonės B užsakymą gabena prekes jūrų laivu, skirtu vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, iš Klaipėdos į Azorų salas. Įmonė A išrašytoje teikiamų paslaugų PVM sąskaitoje faktūroje įmonei B už prekių vežimą į Azorų salas taiko 0 proc. PVM tarifą.
    8. Atstovavimo (agento) paslaugos, kai kito vardu ir sąskaita dalyvaujama aukščiau 1-7 punktuose minėtų vežimo bei papildomų vežimo paslaugų sandoryje, kuriam taikomas 0 procentų PVM tarifas.
    9. Paslaugos, reikalingos tiesiogiai aptarnauti šiuos laivus ar jų krovinius bei tiesioginiams šių laivų poreikiams tenkinti:
      • jūrų laivus, skirtus keleiviams ir (arba) kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais ir (arba) kitokioms paslaugoms už atlygį teikti;
      • jūrų žvejybos laivus;
      • laivus, skirtus paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje.
      Pavyzdys:
      Klaipėdos Jūrų uostas teikia Lietuvos įmonėms paslaugas, susijusias su krovos operacijų vykdymu Jūros žvejybos laivuose. Kadangi šios paslaugos yra reikalingos tiesiogiai kroviniams aptarnauti, tai jos apmokestinamos PVM taikant 0 procentų tarifą.
    10. Paslaugos, reikalingos orlaiviams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti bei tiesioginiams jų poreikiams tenkinti, kai šios paslaugos teikiamos apmokestinamiesiems asmenims, daugiau kaip pusę pajamų per metus gaunantiems iš keleivių ir (arba) krovinių vežimo ar kitokių paslaugų teikimo už atlyginimą oro transportu. Šio punkto nuostatos netaikomos, jei orlaiviai naudojami asmeniniams poreikiams.
      Pavyzdys:
      Vilniaus oro uostas Lietuvos įmonėms, vežančioms krovinius ir daugiau kaip pusę pajamų per metus gaunančioms iš krovinių ir keleivių vežimo oro transportu, teikia paslaugas susijusias su vežamų krovinių aptarnavimu. Šios paslaugos, kaip tiesiogiai reikalingos krovinių aptarnavimui apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą.
  4. Kokie dokumentai galėtų patvirtinti teikiamų paslaugų 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumą?

    Kiekvienas asmuo, PVM mokėtojas, teikiantis keleivių, prekių vežimo, papildomas vežimo paslaugas ar šių paslaugų atstovavimo (agento) paslaugas ir norintis taikyti 0 procentų PVM tarifą, turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad įvyko toks paslaugų teikimo sandoris. Kaip pavyzdžiui:

    1. PVM mokėtojas, vežantis keleivius tarptautiniu maršrutu - PVM sąskaitą faktūrą, keleivių maršrutą patvirtinančius dokumentus, apmokėjimo už suteiktą paslaugą patvirtinančius dokumentus ir kitus papildomus dokumentus, kurie galėtų patvirtinti paslaugos suteikimą.
    2. PVM mokėtojas, vežantis prekes - PVM sąskaitą faktūrą, prekių gabenimo dokumentus (CMR, SMGS (CIM), konosamentą (Bill of Lading) ir pan.), sutartis (ar paslaugų užsakymo dokumentus), iš kurių galima nustatyti ūkinės operacijos esmę, apmokėjimo už suteiktą paslaugą patvirtinančius dokumentus ir kitus papildomus dokumentus, kurie galėtų patvirtinti, kad suteiktos paslaugos ar paslaugų teikimas susijęs su importuojamų (papildomus įrodymus, kad teikiamos paslaugos turi būti įtraukiamos į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę), eksportuojamų prekių gabenimu ar su prekėmis, kurios yra muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose. Dokumentai, patvirtinantys, kad atitinkamos teikiamos paslaugos susijusios su eksportuojamomis, importuojamomis, tranzitu gabenamomis prekėmis, galėtų būti arba prekių deklaranto iš muitinės gauti elektroniniai pranešimai apie atitinkamą prekėms įformintą muitinės procedūrą ar kiti dokumentai. Pažymėtina, kad atitinkami elektroniniai dokumentai, kaip patvirtinimas suteiktų paslaugų 0 PVM tarifo taikymo pagrįstumui tinkami tiek vežėjui, tiek ekspeditoriui, tiek kitiems paslaugų teikėjams, kurių suteiktoms paslaugoms taikomas 0 proc. PVM tarifas pagal PVM įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
    3. PVM mokėtojas, teikiantis papildomas vežimo ar atstovavimo (agento) paslaugas, kai kito vardu ir sąskaita atstovaujama įsigyjant ar teikiant prekių vežimo arba papildomas vežimo paslaugas - PVM sąskaitą faktūrą, atstovavimo sutartis, apmokėjimo už teikiamas paslaugas, prekių gabenimo dokumentų (CMR, SMGS (CIM), konosamentą ir pan.) kopijas ir kitus papildomus dokumentus (pvz., papildomus įrodymus, kad teikiamos paslaugos įtraukiamos į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę), kurie patvirtintų , kad jie dalyvauja vykdomame sandoryje, kuriam taikomas 0 procentų PVM tarifas (žr. 2 punktą).

    Mokesčio administratorius turi teisę pareikalauti iš PVM mokėtojo pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks paslaugų teikimas apmokestinamas taikant paslaugoms nustatytą PVM tarifą. Be to, mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymus, kad paslaugų teikimui 0 procentų tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms paslaugoms nustatytas.

  5. Kokie papildomi reikalavimai yra nustatyti išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms?

    PVM įstatymo 80 str. 1 d. 13 punkte nustatyta, kad paslaugų, apmokestinamų taikant 0 proc. PVM tarifą, arba paslaugų, kurių PVM apskaičiuoti ir sumokėti privalo pirkėjas (klientas), PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodoma atitinkama PVM įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostata:

    • PVM įstatymo 13 str. 2 dalis (paslaugos, kurių PVM apskaičiuoti ir sumokėti privalo pirkėjas (klientas)) - Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis;
    • PVM įstatymo 45 str. 1 ir 3 dalis (0 proc. PVM tarifas su eksportuojamomis ir importuojamomis prekėmis susijusios vežimo paslaugos) Direktyvos 2006/112/EB 146(1) (e) straipsnis;
    • PVM įstatymo 52 straipsnis 0 proc. PVM tarifas atstovavimo paslaugoms) - Direktyvos 2006/112/EB 153 straipsnis.
  6. Kodėl svarbu, kad Lietuvos įmonė, išrašydama paslaugų PVM sąskaitą faktūrą kitos ES valstybės narės apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, joje nurodytų jo PVM mokėtojo kodą?

    Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, teikdama tarp ES valstybių narių vežimo, papildomas vežimo paslaugas ar šių paslaugų atstovavimo (agento) paslaugas kitų valstybių asmenims, visų pirma turi išsiaiškinti, ar paslaugų pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo. Siekiant tiksliai nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vietą paslaugų teikėjas turi ne tik gauti iš paslaugų pirkėjo, bet ir patikrinti paslaugas įsigyjančio asmens pateiktą informaciją apie jo įsikūrimo vietą, t. y. vietą, kurioje vykdomos pirkėjo verslo centrinio administravimo funkcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik pašto adresas negali būti laikomas apmokestinamojo asmens verslo įsisteigimo vieta.

    Kai paslaugų suteikimo vieta persikels į kitą ES valstybę narę dėl to, kad pirkėjas yra kitos ES valstybės narės apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, tai Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, išrašydama paslaugų PVM sąskaitas faktūras turi neužmiršti jose nurodyti to pirkėjo (kitos ES valstybės narės) PVM mokėtojo kodo. Asmenys PVM mokėtojai, teikiantys kitos valstybės narės apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui vežimo ar susijusias paslaugas (išskyrus atvejus kai vežimo ar susijusios paslaugos toje kitoje valstybėje narėje yra apmokestinamos taikant 0 (nulinį) PVM tarifą), kurių teikimo vieta pagal paslaugų teikimo vietą nustatančius kriterijus yra kita valstybė narė, privalo AVMI pagal įregistravimo mokesčių mokėtoju vietą pateikti Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitą (forma FR0564). Ataskaita yra mėnesinė ir ji turi būti pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos.

  7. Kokiais atvejais paslaugų pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam teikiamas paslaugas?

    Pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas vežimo ir su vežimu susijusių paslaugų pirkėjas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens teikiamas vežimo ar susijusias paslaugas tokiu atveju, kai:

    1. paslaugas teikiantis užsienio asmuo nėra įsikūręs Lietuvoje, t. y. neturi ekonominės veiklos vietos bei padalinio per kurį šią veiklą vykdytų (neįsikūrusiais šalies teritorijoje užsienio asmenimis laikomi ir šalies teritorijoje padalinį turintys užsienio asmenys, kurie prekių tiekimą (paslaugų teikimą), kuris yra PVM objektas, ir nėra PVM neapmokestinamas, ir nėra apmokestinamas taikant 0 (nulinį) PVM tarifą, vykdo ne per turimą padalinį), ir
    2. paslaugų pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo, kaip jis suprantamas pagal PVM įstatymo 13 straipsnį (apmokestinamojo asmens sąvokos paaiškinimas yra pateiktas šio leidinio 2 klausimo 2 punkte.
    Pavyzdys:

    Šveicarijos įmonė A, kuri Lietuvoje neturi ekonominės veiklos vietos bei padalinio per kurį vykdytų ekonominę veiklą, suteikė prekių pakrovimo Austrijoje paslaugas Lietuvos biudžetinei įstaigai B, PVM mokėtojai (ši įstaiga PVM mokėtoja yra įsiregistravusi dėl prekių įsigijimo).

    Pateiktu atveju paslaugas Lietuvos juridiniam neapmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, kuris paslaugų įsigijimo atveju laikomas apmokestinamuoju asmeniu, teikia užsienio asmuo, kuris Lietuvoje nėra įsikūręs, Todėl šių papildomų vežimo paslaugų suteikimo vieta yra Lietuva. Pateiktu atveju biudžetinė įstaiga, PVM mokėtoja, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jai šalies teritorijoje užsienio asmens teikiamas papildomas vežimo paslaugas.

  8. Ar gali paslaugų pirkėjas, Lietuvos PVM mokėtojas, atskaityti PVM sumas už užsienio asmens šalies teritorijoje jam suteiktas vežimo ar susijusias paslaugas?

    Paslaugų pirkėjo apmokestinamojo asmens, PVM mokėtojo, už užsienio asmens šalies teritorijoje suteiktas paslaugas per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pardavimo PVM įtraukiamas į paslaugų pirkėjo to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją (formos FR0600 32 laukelį) kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Taip apskaičiuotos pardavimo PVM sumos, nurodytos PVM deklaracijoje (formos FR0600 25 laukelyje) kaip pirkimo PVM, gali būti paslaugų pirkėjo atskaitytos (formos FR0600 35 laukelyje), kaip ir kitas pirkimo PVM, jeigu paslaugos skirtos PVM įstatymo 58 str. 1 dalies 2 punkte nurodytai veiklai.

    Pavyzdys:
    Lietuvos įmonė A (pirkėja), PVM mokėtoja, užsakė Vokietijos įmonės B (paslaugų teikėja), nuvežti prekes iš Vokietijos į Prancūziją. Vokietijos įmonė B išrašydama už vežimo paslaugas PVM sąskaitą faktūrą, nurodė, kad vežimo paslaugos suteikimo vieta persikelia iš Vokietijos į Lietuvą, todėl vežimo paslaugų pirkėja - Lietuvos įmonė A turės apskaičiuoti pardavimo PVM taikydama standartinį PVM tarifą, kuris nurodomas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (formos FR0600 32 laukelyje). Taip apskaičiuotos pardavimo PVM sumos, nurodytos PVM deklaracijoje (formos FR0600 25 laukelyje) kaip pirkimo PVM, gali būti paslaugų pirkėjo atskaitytos, kaip ir kitas pirkimo PVM (formos FR0600 35 laukelyje).
  9. Kaip PVM deklaracijoje nurodomi įsigytų ir suteiktų vežimo ir susijusių paslaugų sandoriai?

    PVM mokėtojas, teikiamoje mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (FR0600 formoje) apskaičiuodamas mokestinio laikotarpio į biudžetą mokėtiną arba iš biudžeto grąžintiną PVM (36 laukelis) privalo:

    • pagal standartinį tarifą apmokestinamų savo suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę įrašyti 11 laukelyje arba 12 laukelyje (jei pardavimo PVM išskaičiuoja ir sumoka paslaugos pirkėjas), o apskaičiuotą savo suteiktų paslaugų PVM sumą - 29 laukelyje arba 32 laukelyje (jei įsigytų paslaugų pardavimo PVM apskaičiuoja kaip įsigytų paslaugų pirkėjas);
    • pagal 0 proc. PVM tarifą apmokestinamų savo suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę įrašyti 19 laukelyje;
    • paslaugų, kurios nėra PVM objektas Lietuvoje, bet kurių pirkimo (importo) PVM atskaitomas, apmokestinamąją vertę įrašyti 20 laukelyje;
    • iš Lietuvoje neįsikūrusių užsienio asmenų įsigytų paslaugų, kurių pardavimo PVM apskaičiuoja pirkėjas, apmokestinamąją vertę įrašyti į 23 laukelį;
    • iš kitos valstybės narės PVM mokėtojų įsigytų paslaugų, kurių pardavimo PVM apskaičiuoja pirkėjas, apmokestinamąją vertę įrašyti į 24 laukelį (ši vertė turi būti įtraukta ir į 23 laukelį);
    • įsigytų paslaugų, pirkimo PVM (įskaitant pardavimo PVM, kurį PVM mokėtojas apskaičiuoja kaip pirkėjas) 25 laukelyje, kurį kaip atskaitomą pirkimo PVM sumą (priklausomai nuo PVM mokėtojo vykdomos veiklos pobūdžio) deklaruoja 35 laukelyje.

    Pažymėtina, kad PVM mokėtojais įsiregistravę asmenys, kurie nevykdo PVM apmokestinamos veiklos, teisės į PVM atskaitą neturi.

  10. Ką dar reikia žinoti PVM mokėtojui, įsigijusiam paslaugas iš užsienio asmens?

    PVM mokėtojai, iš užsienio asmens įsigiję vežimo ar susijusias paslaugas, kurių teikimo vieta yra šalies teritorijoje turi pildyti Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrą, kurio forma ir pildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.

  11. Ar asmenys, ne PVM mokėtojai, vykdantys ekonominę veiklą, iš užsienio asmenų įsigyjantys bei kitos valstybės narės apmokestinamiesiems asmenims teikiantys vežimo ar susijusias paslaugas, turi registruotis PVM mokėtojais?

    Nėra prievolės registruotis PVM mokėtojais ,,nuo pirmojo lito“ tokiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie neprivalo registruotis (nes vykdo PVM neapmokestinamą veiklą arba jų atlygis iš vykdomos ekonominės veiklos per paskutiniuosius 12 mėnesių nėra didesnis už nustatytą 45 000 EUR ribą, arba jų prekių įsigijimai iš kitų valstybių narių per kalendorinius metus neviršija 14 000 EUR), tačiau kurie:

    1. įsigijo užsienio apmokestinamųjų asmenų šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, už kurias šie paslaugų pirkėjai pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą pardavimo PVM (žr. 7 klausimą);
    2. teikė kitos valstybės narės apmokestinamajam asmeniui paslaugas, kurių teikimo vieta, pagal paslaugų teikimo vietą nustatančius kriterijus, bus kita valstybė narė ir ten jos bus apmokestinamos realiu PVM.
  12. Ar pirkėjas, PVM mokėtojas, iš kitų valstybių narių asmenų PVM mokėtojų įsigyjantis vežimo ar susijusias paslaugas, gali pasirinkti mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį?

    Ne, negali. Pirkėjo PVM mokėtojo, iš kitų valstybių narių asmenų PVM mokėtojų įsigyjančio vežimo ar susijusias paslaugas, už kurias jam pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsiranda prievolė skaičiuoti ir mokėti į biudžetą pardavimo PVM, mokestinis laikotarpis gali būti tik kalendorinis mėnuo. Kalendorinio pusmečio mokestinį laikotarpį gali taikyti tik vežimo ar susijusias paslaugas teikiantis fizinis asmuo, PVM mokėtojas, o taip pat juridinis asmuo, PVM mokėtojas, jeigu jo visos pajamos iš ekonominės veikos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 60 000 EUR.

  13. Kaip savo PVM prievoles turi deklaruoti ne PVM mokėtojai, kuriems atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM?

    Neįsiregistravę PVM mokėtojais fiziniai ir juridiniai apmokestinamieji asmenys, įsigytų paslaugų pardavimo PVM turi deklaruoti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos (forma FR0608) 19 laukelyje ir apskaičiuoti 21 laukelio rezultatą - mokėtiną į biudžetą PVM sumą, o Lietuvoje suteiktų paslaugų, apmokestinamų standartiniu PVM tarifu apmokestinamąją vertę - 8 laukelyje, o PVM sumą - 12 laukelyje.

Ši informacija pateikta VMI parengtame leidinyje Nr. KD-6262.